64 Written explanations of Bronis ROPĖ

„Horizontas 2020“ ir „Erasmus+“ programos yra reikšmingos Europos Sąjungos mokslo ir kompetencijų plėtros aspektais. Padidinus programos „Erasmus+“ įsipareigojimų asignavimus tikriausiai dar šiais metais atitinkamai reikės didinti mokėjimų asignavimus. Tačiau šis sprendimas, mano nuomone, yra teisingas ir savalaikis. Ypač svarbu, kad didėja programos „Erasmus+“ pagrindinės judumo veiklos asignavimai, visų pirma aukštojo mokslo ir profesinio rengimo bei mokymo srityje. Ne mažiau svarbus ir sprendimas papildomai skirti 34,6 mln. EUR programos „Horizontas 2020“ biudžeto daliai „Efektyviai išteklius naudojančios, aplinkai nekenkiančios, saugios ir vientisos Europos transporto sistemos sukūrimas“. Tai turėtų leisti sustiprinti 2019 m. kovos su klimato kaita veiksmus, visų pirma susijusius su baterijomis, ekologiškomis transporto priemonėmis ir aviacijos ekologizavimu.

Pritariu 2019 m. kovo 7 d. Komisijos pasiūlymui iš dalies pakeisti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą kaip pagrindinę priemonę ES nelaimių rizikos valdymo pajėgumams stiprinti. Akivaizdu, kad tiek Europos Sąjungos solidarumo fondas, tiek Sąjungos civilinės saugos mechanizmas yra neatsiejami nuo gaivalinių nelaimių prevencijos, pasirengimo joms. Suprantu būtinybę 2019 finansinių metų Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos Sąjungos solidarumo fondo skirti mokėjimus Rumunijai, Italijai ir Austrijai. Potvyniai Rumunijoje, ekstremalių oro sąlygų pasekmių likvidavimas Italijoje ir Austrijoje reikalauja lėšų. Vis dėlto, tenka apgailestauti, kad lėšų mobilizavimo suteikti pagalbą reikės vis daugiau ir daugiau. Keičiantis klimatui tai taps vis didesniu iššūkiu tiek šalims narėms, tiek ES biudžetui. Todėl būtina jau dabar investuoti mažinant taršą, kad nereikėtų kovoti su dar didesnėmis pasekmėmis.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondas atlieka svarbią misiją. Vis dėlto būtina tobulinti fondo administravimo ir įgyvendinimo procesus, juos supaprastinti, įtraukti visas suinteresuotas puses. Todėl pritariu, kad būtina toliau stiprinti ryšių tarp visų subjektų, dalyvaujančių Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo paraiškų procese. Čia ypač svarbu pasiekti daugiau sinergijos tarp socialinių partnerių ir vietos lygmens subjektų. Taip pat būtina stiprinti nacionalinių kontaktinių asmenų ir regiono ar vietos lygmens paramos teikimo partnerių tarpusavio komunikaciją, atsakomybių pasidalinimą dėl kurių būtų susitarę visi susiję partneriai.

Didžiosios Britanijos išstojimas be susitarimo turės pasekmių sienai tarp Šiaurės Airijos ir Airijos, dar labiau pagilins sumaištį Škotijoje. Žinant tai, tenka tik apgailestauti kiek mažai pasistūmėta, kad būtų surastas sprendimas. Akivaizdu, kad Didžioji Britanija turi priimti sprendimus ir pradėti konstruktyviai kalbėtis su Europos Sąjunga. Apmaudu, kad politiniai viražai tapo daug svarbesni už žmonių gerovę ir jų teisių apsaugą. Būtent jie šiandien kenčia labiausiai, nežinodami dėl savo ateities, teisių ir galimybių. Norint rasti išeitis būtina atidėti į šalį politines ambicijas ir imti veikti.

Netolimoje ateityje galime nebeturėti galimybės nevaržomai auginti, pavyzdžiui, geltonos spalvos paprikas, raudonos spalvos pomidorus ar pailgos formos bulves ir nusipirkti šių rūšių sėklų. Šis scenarijus šiandien atrodo daug labiau tikėtinas, nei bet kada anksčiau, nes biologinių procesų metu išgauti augalai, sėklos, natūralūs jų bruožai ir genai vis intensyviau patentuojami.Europos patentų tarnybai pateikta daugiau nei 1000 paraiškų dėl patentavimo, ir daugiau kaip 200 tokių natūraliu būdu išgautų veislių jau yra patentuota. O tai reiškia, kad sėklas galėsime pirkti tik iš patentą turinčio asmens ir tik nuo jo priklausys, ar jis sutinka jų parduoti, ar ne.Norėdamos apginti gamintojus ir vartotojus nuo perteklinių mokesčių ir ribojimų, Europos institucijos, taip pat ir Europos Parlamentas, privalo prieštaraujančiai natūraliam būdui išvestų augalų ar gyvūnų veislių patentavimui.Tai ypač aktualu Lietuvai, kur ūkininkai patiria rimtų sunkumų dėl nesąžiningų konkurencinių sąlygų, kai jiems mokamos vienos mažiausių tiesioginių išmokų Europos Sąjungoje. Tad papildomi apribojimai dėl patentų dar labiau smukdytų Lietuvai reikšmingą žemės ūkio sektorių, o vartotojams iškeltų kainas ar net privestų prie tam tikrų produktų deficito.

Šiandien Rusijos valdžia siekia pakeisti istoriją: neigia sovietinę okupaciją, teisina įvykdytus nusikaltimus bei įvairiomis priemonėmis perša klaidinančią ir sumodeliuotą istorijos interpretaciją. Todėl Molotovo ir Ribentropo pakto 80-ųjų metinių minėjimas įgyja daug daugiau reikšmės. Būtina ne tik atminti stalinizmo ir nacizmo aukas, garsiai apie tai kalbėti viešumoje, bet ir į mokymo programas įtraukti totalitarinių režimų istoriją ir jų analizę, mokyti jaunimą atpažinti grėsmes ir skatinti aktyviai dalyvauti kuriant ir išlaikant demokratiją. Manau šią rezoliuciją yra būtina paremti, nes ji duoda aiškų signalą tiems, kurie stengiasi griauti demokratinius procesus, sukelti sumaištį ir skatinti neramumus tiek ES viduje, tiek visame pasaulyje.

Šis pasiūlymas siunčia stiprų signalą Europos Komisijai, kaip sutarčių sergėtojai, kad ji turėtų užtikrinti, kad visos valstybės narės laiku įgyvendintų 4-ą kovos su pinigų plovimu ir 5-ąją kovos su pinigų plovimu direktyvą. Akivaizdu, kad valstybės narės daro ne viską, kad užkirstų kelią pinigų plovimui, atsižvelgiant į nesenų skandalų, kuriuos matėme visoje Europoje, skaičių (pvz., „Panama Papers“, „Danske Bank“ Danijoje ir Estijoje, „ING“ Nyderlanduose, „Pilatus Bank“ Maltoje ir kt.).Akivaizdu, kad Komisija turi nepriklausomai įvertinti padėtį ir trečiosiose šalyse, kurios kelia didelę pinigų plovimo riziką. „Pilkojo sąrašo“ sudarymas, į jį įtraukiant tas šalis, kurios turi didelių kovos su pinigų plovimu trūkumų, tačiau joms duotas 12 mėnesių terminas išspręsti problemas iki patekimo į ES juodąjį sąrašą galėtų paskatinti teigiamus pokyčius. Toks pilkasis sąrašas suteiktų galimybę kiekvienam žinoti, kurios šalys neatitinka standartų, ir sudarytų būtiną visuomenės spaudimą, kad trečiosios šalys užtikrintų pažangą.

Akivaizdu, kad turime priešintis Europos Komisijos planams įsileisti vis daugiau GMO iš trečiųjų šalių. Kukurūzas MZHG0JG yra atsparus herbicidams ir dėl to tikėtina, kad šių kukurūzų pasėliai bus purškiami didesniu glifosato ir gliufozinato kiekiu, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų likučių kiekis. O tai turi poveikį žmonių sveikatai. Dar daugiau, gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų ir yra uždraustas Europos Sąjungoje, tačiau kitose šalyse vis dar naudojamas. Įsileisdami kukurūzą MZHG0JG į savo rinką, mes rizikuojame visų Europos Sąjungos piliečių sveikata, ypač tų šalių, kurioms maisto gamintojai dažnai naudoja pigesnius produktus, stengdamiesi sumažinti iš pirmo žvilgsnio panašių, bet ne vienodos sudėties produktų kainą.

Mano nuomone, labai svarbu, kad genetiškai modifikuotos sojos A2704-12 atveju Europos Parlamentas žiūri gerokai plačiau nei Europos Komisija. Šios sojos negalime įsileisti į savo rinką dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – saugumas ir sveikata. Yra aiškiai įrodyta, kad herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas lemia platesnio masto herbicidų naudojimą. Todėl tikėtina, kad sojų A2704-12 pasėliams bus dažniau naudojami didesni kiekiai gliufozinato, o tai gali lemti didesnį liekanų kiekį nuimtose sojose. Ši medžiaga yra toksiška ir ją naudoti Europos Sąjungoje nėra galima. Antra priežastis – atogrąžų miškų naikinimas. Importuodami šią soją mes prisidedame prie Brazilijos ir Argentinos miškų naikinimo. Vietiniai ūkininkai, siekdami užauginti daugiau produkcijos, kerta ir degina miškus. Taip prisidedama prie klimato kaitos spartinimo, kas kiekvienais metais reikalauja vis didesnių investicijų stichijų paveiktiems regionams gelbėti ar atstatyti.

Be anksčiau išdėstytų motyvų, mano nuomone, turime sustabdyti bet kokių įgyvendinimo sprendimų, susijusių su paraiškomis dėl leidimo naudoti GMO, taikymą. Nesuprantama, kodėl Europos Komisija, nepaisydama šalių narių nuogąstavimų, išduoda leidimus GMO importui. Ypač kai mes kalbame apie GMO, kurių pasėliams purkšti naudojamos cheminės medžiagos, kurios nėra patvirtintos Europos Sąjungoje, šiuo atveju – gliufozinatas.Praėjusios kadencijos Europos Parlamentas yra patvirtinęs net 36 panašius prieštaravimus, tačiau nebuvome tikri, ar naujieji Parlamento nariai nėra kitos nuomonės. Džiaugiuosi, kad politinė valia nėra pasikeitusi.

Užsienio subjektų priešiškas kišimasis į rinkimus ir dezinformacija įgauna vis kitokį pobūdį. Nepaisant šios kaitos, tai yra hibridinio karo strategijos dalis. Neturime teisės likti nuošalyje, kai reaguoti reikia greitai ir nedviprasmiškai. Akivaizdu, kad šiuo metu šalys susiduria su sunkumais duodant atkirtį dezinformacijai, ypač, kai ji plinta socialiniuose tinkluose. Todėl būtina susitelkti ir veikti drauge – tiek ES institucijoms, tiek šalims narėms, kurios pasitelkdamos švietimo ir viešinimo kampanijas bei prevenciją gali dėti pagrindus sąmoningesnės visuomenės ugdymui ir atsakingo verslo skatinimui.

Akivaizdu, kad ši rezoliucija yra tik vienas iš žingsnių, kuriuos žengs šis Europos Parlamentas. Nepaisant to, kad pritariu rezoliucijos tekstui, noriu pabrėžti, kad jame yra ir trūkumų. Daugiametė finansinė programa turi būti teisinga ir gerai subalansuota. Tikiu, kad turi būti rastas balansas tarp naujų ir senų prioritetų. Tačiau būtent BŽŪP yra viena iš tų sričių, kurioje dar nėra sukurtos vienodos sąlygos visiems Europos Sąjungos ūkininkams. Šiandien mes turime milžiniškus skirtumus ir akivaizdų ūkininkų suskirstymą į tuos, kurie gauna viską, ir tuos, kuriems atsisakoma sudaryti vienodas konkurencines sąlygas. Tiesioginių išmokų suvienodinimas turi tapti esminiu siekiu ir jau 2021-2027 metų finansinėje perspektyvoje įgyvendintas.

Europa jau nemažai pasiekė mažindama skurdą. Nuo 2008 m. skurstančiųjų sumažėjo 5,6 mln., tačiau net 113 mln. žmonių vis dar patiria skurdo riziką. Pirmiausia skurdą patiria pažeidžiamos grupės: vaikus auginantys tėvai, vieniši tėvai, neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai. Ne mažiau neraminanti tendencija – didėjantis dirbančiųjų skurdas ir gilėjantis atotrūkis. Todėl visas Europos semestro ciklas, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir jų tolesnius veiksmus, turi būti grindžiamas Europos socialinių teisių ramsčiu. Sąjungos socialiniams ir ekonominiams tikslams turėtų būti skiriamas vienodas prioritetas ir užtikrinami finansiniai ištekliai.

Pastaraisiais metais Jordanijos ekonomika nukentėjo dėl neramumų regione, ypač Irake ir Sirijoje. Konfliktas Sirijoje paveikė Jordaniją ir dėl užplūdusių apie 1,3 mln. Sirijos pabėgėlių. 2018 m. Jordanijos ekonomikos augimas sumažėjo iki 1,9 %, o tai yra žemiausias rodiklis nuo 1996 m. 2019 m. liepos 11 d. Jordanija pateikė Europos Komisijai oficialų prašymą suteikti papildomą 500 mln. EUR ES makrofinansinę paramą, kaip numatyta 2019 m. birželio 26 d. ES ir Jordanijos asociacijos tarybos susitikime Liuksemburge. Paramos paskirtis – padėti Jordanijai patenkinti dalį papildomų išorės finansavimo poreikių 2020–2021 m., sumažinant ekonomikai kylančias trumpalaikes mokėjimų balanso ir fiskalines grėsmes, taip pat prisidedant prie skolos tvarumo. Todėl, mano nuomone, tai yra svarbus sprendimas, kuriam reikia pritarti.

Šis režimas numato automatinę prieigą prie valstybių narių informacinių sistemų, skirtų DNR analizės byloms, automatinėms pirštų atspaudų identifikavimo sistemoms ir transporto priemonių registracijos duomenims. DNR profilius ar pirštų atspaudus, aptiktus nusikaltimo vietoje vienoje ES valstybėje narėje, galima automatiškai palyginti su profiliais, laikomais kitų ES valstybių duomenų bazėse. Mano nuomone, Šveicarijos prisijungimas yra svarbus žingsnis, leisiantis efektyviau dirbti atliekant nusikaltimų tyrimus ir užkertant kelią galimiems teroro išpuoliams.

Kaip ir sprendime dėl analogiško klausimo Šveicarijos atveju, palaikau, kad Lichtenšteinas prisijungtų prie keitimosi informacija sistemos, nes abi šalys taip pat yra Šengeno erdvės dalis. Tiesa, kadangi šie Tarybos sprendimai buvo priimti prieš Lisabonos sutartį, Europos Komisija turėtų pasiūlyti jo pakeitimą pagal bendro Parlamento ir Tarybos sprendimą („Lisabonos politika“).

Tai yra iš esmės techninis klausimas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas Šveicarijos teisėsaugos institucijoms prieiti prie EURODAC duomenų bazės. Nors seniau Žaliųjų frakcija/EFA pasisakė prieš išplėstinę EURODAC teisėsaugos institucijų taikymo sritį ir prieigą prie jų, balsavau už, nes būtų neproporcinga neleisti Šveicarijai prieiti prie duomenų bazės, kuria jau galim naudotis ES valstybių narių teisėsaugos institucijos.

Negaliu pritarti šiam sprendimui. Saliamono Salų eksportas į ES siekia 51 mln. EUR. Žuvies konservai ir palmių aliejus sudaro atitinkamai 58 % ir 23 %. Nors ES importo dalyje, šios prekės sudaro labai menką bendro importo dalį, tačiau susitarimas paskatins neigiamus pokyčius Saliamono šalyje. Pirmiausia nukentės miškai – prognozuojama, kad nelegalūs kirtimai visiškai sunaikins salų miškus per 15 metų. Procesą dar labiau paspartins siekis eksportuoti didesnį palmių aliejaus kiekį į ES.

Palaikau Europos Komisijos pasiūlymus ir tikslą kovoti su PVM sukčiavimu internetu. Manoma, kad bendras tarpvalstybinio prekių tiekimo PVM nuostolis valstybėse narėse yra 5 milijardai eurų per metus. Kadangi daugiau nei 90 proc. Europos pirkėjų internetu perka kreditiniais pervedimais, tiesioginiu debetu ir mokėjimais kortelėmis, žalieji palaiko šių mokėjimo paslaugų teikėjų įpareigojimą saugoti informaciją apie gavėjus, kad mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar buvo sumokėtas PVM.

PVM atotrūkis (skirtumas tarp tikėtinų PVM pajamų ir faktiškai surenkamos sumos) daro milžinišką įtaką mūsų gerovei. Jei mokesčiai būtų surinkti, vidutiniškai vienas ES gyventojas galėtų gauti papildomus 267 eurus. Tačiau esama didelių skirtumų tarp valstybių narių: kai kuriose valstybėse narėse PVM atotrūkis sudaro mažiau kaip 0,7 proc. visų numatomų įplaukų, kitose jis siekia 35,5 proc. Tai rodo, kad norint geriau kovoti su sukčiavimu elektroninės prekybos srityje reikia glaudesnio tarpvalstybinio bendradarbiavimo. Privalomas su PVM susijusios mokėjimo informacijos perdavimas PVM administravimo institucijoms ir keitimasis šia informacija tarpusavyje turėtų padėti sumažinti sukčiavimo atvejų ir valstybėms narėms gauti papildomų pajamų.

Tai yra techninis pakeitimas. 2015 m. kovo 10 d. Komisija iš dalies pakeitė REX sistemai taikomas bendrosios lengvatų sistemos kilmės taisykles, nustatytas Reglamentu (EEB) Nr. 2454/93. 2015 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/24475, į kurį perkeltos visos Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimui taikomos bendrosios taisyklės, įskaitant nuostatas dėl bendrosios lengvatų sistemos registruotųjų eksportuotojų sistemos. Todėl Užjūrio asociacijos sprendimo VI priedo nuostatos skiriasi nuo nuostatų, pateikiamų bendrosios lengvatų sistemos prekių kilmės taisyklėse. Šis nesuderinamumas sprendžiamas šiuo pakeitimu ir dėl to jam pritariu.

Lėšų perkėlimu iš antrojo į pirmąjį ramstį neretai naudojasi „naujosios“ šalys, kurios nori kompensuoti mažesnius asignavimus tiesioginėms išmokoms, palyginti su kitomis vakarų šalimis. Tai turėtų būti išspręsta pasiekus išorinę konvergenciją. Priešingai, nei ne kartą žadėta, tai nebuvo pasiekta 2013 metais. Išmokų suvienodinimas atidėliojamas ir šiandien svarstant BŽŪP ateitį. Kol šis klausimas lieka atviras, reikia sudaryti sąlygas lėšas perkelti.

Susilaikiau balsuodamas dėl šio projekto. Pirmiausia, Tvarios žuvininkystės partnerystės susitarimas nėra jau toks tvarus. Priedugnio juodųjų jūrinių lydekų sugavimo lygis to neužtikrina. Marokas, Mauritanija, Senegalas ir Gambija dalinasi bendrais ištekliais, todėl, norint užtikrinti tvarius sugavimus, buvo būtina konsultuotis su visomis šiomis šalimis. Tai nebuvo padaryta.Tiesa, yra ir teigiamų susitarimo aspektų. Gambijai įstojus į atitinkamą regioninę žuvininkystės valdymo organizaciją, jai reikės vykdyti organizacijos reikalavimus, stebėti ES žvejybos laivų veiklą ir stiprinti Rytų Vidurio Atlanto žuvininkystės komiteto vaidmenį regione.

2015 m. dimoksistrobinas Komisijos įgyvendinimo reglamentu įtrauktas į „keistinų medžiagų“ sąrašą, nes šios veikliosios medžiagos turi endokrininę sistemą ardančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms. Mankozebas yra dviejų kitų ditiokarbamatų, t. y. manebo ir zinebo, kurių nebeleidžiama naudoti Sąjungoje dėl jų keliamo pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkos būklei, derinys. Mankozebas yra labai toksiškas vandens organizmams, įtariama, kad jis kenkia žmogaus vaisiui, ir gali sukelti alergines odos reakcijas. Todėl EK sprendimas pratęsti dimoksistrobino ir mankozebo patvirtinimo laikotarpius neatitinka saugumo kriterijų. Turint šią informaciją neįmanoma nepritarti rezoliucijai, kuria prieštaraujama Europos Komisijos sprendimui.

Palaikiau pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes tai yra aiškus signalas šiuo metu vykstančioms tarptautinėms deryboms dėl geresnio skaitmeninių korporacijų apmokestinimo. Komisijai ir valstybėms narėms būtina susitarti dėl bendros ES pozicijos EBPO derybose, užtikrinant, kad ES būtų vieninga. Reikia užtikrinti sąžiningesnį apmokestinimo teisių paskirstymą ir minimalų apmokestinimo lygį, sudarant sąlygas sąžiningumui tarptautinėje mokesčių aplinkoje kovojant su mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių vengimu. Jei nepavyktų pasiekti tarptautinio susitarimo, Komisija kuo greičiau turi pateiktų teisėkūros pasiūlymą.

Balsavau už šią rezoliuciją. Reikia pripažinti, kad Daphnės Caruanos Galizios nužudymo tyrimo sąžiningumas ir patikimumas kelia abejonių. O tai mažina tarptautinį pasitikėjimą Maltos Vyriausybe ir institucijomis, nuvilia Maltos piliečius ir kelia klausimą dėl institucijų patikimumo bei nepriklausomumo. Ir tai nėra tik vienas atvejis, kuris kelia susirūpinimą. Panašu, kad stringa bylų dėl pinigų plovimo ir korupcijos tyrimai.Ši situacija jau sukėlė rimtą grėsmę Maltos teisinei valstybei, demokratijai ir pagrindinėms teisėms, įskaitant žiniasklaidos laisvę, policijos ir teismų nepriklausomumą.

Balsavau už šį dokumentą. Apdulkintojų svarba žemės ūkiui yra neabejotina. Jų skaičiaus mažėjimas kelia grėsmę maisto gamybai. Norint grėsmes suvaldyti, būtina imtis skubių ir pokyčius skatinančių veiksmų, siekiant apsaugoti ir atkurti apdulkintojų populiaciją ir jų teikiamas paslaugas.Duomenys rodo, kad agrarinės aplinkosaugos priemonės nebuvo įgyvendintos pakankamu mastu visose ES šalyse. O tai reiškia, kad mes privalome kuo skubiau rasti kitų priemonių ir būdų, bei imtis suderintų veiksmų visose šalyse, kad apsaugotume ir padidintume apdulkintojų populiaciją. Apdulkintojų sveikata yra būtina žemės ūkio veiklos sąlyga, nes 84 proc. augalų rūšių ir 76 proc. maisto gamybos Europoje priklauso nuo vabzdžių atliekamo apdulkinimo. Dar daugiau, iki 15 mlrd. EUR metinės ES žemės ūkio produkcijos gali būti tiesiogiai siejama su apdulkintojais.

2016 m. Europoje susidarė 12,3 mln. metrinių tonų elektroninių atliekų, t. y. vidutiniškai 16,6 kg vienam gyventojui. Nepaisant įvairių raginimų, kai kurie gamintojai ir toliau aktyviai prisideda prie šių atliekų susidarymo, pavyzdžiui gamindami skirtingus mobiliojo ryšio įrenginių kroviklius. Tiesa, pažanga jau yra padaryta, bet laikas padėti tašką. Vienas kroviklio tipas yra tai, ko visi nori.Komisija turėtų būti aktyvi ir iki 2020 m. liepos mėn. priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų papildoma direktyva dėl radijo ryšio įrenginių. Nustačius universalų mobiliojo ryšio telefonų ir kitų mažų ir vidutinio dydžio radijo prietaisų kroviklio standartą, būtų sumažintas atliekų kiekis, o vartotojams sukurta paprasta, patogi sistema.

Remiantis Eurostato duomenimis, moterų vidutinis valandinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra mažesnis už vyrų, o vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ES vis dar yra apie 16 proc. Pagal vyrų ir moterų bendrų pajamų skirtumo rodiklį matyti, kad 28 valstybių narių Europos Sąjungoje šis skirtumas siekia apie 40 proc. Šie skaičiai aiškiai rodo, kad esama problemų, kurias turime spręsti.Balsavau už šią rezoliuciją, taip kartu su kolegomis atkreipdami dėmesį, kad yra būtina kovoti su darbo rinkos segmentacija dėl lyties. Ne mažiau svarbu investuoti į formalųjį ir neformalųjį švietimą, kalbant apie lygybę, mokymąsi visą gyvenimą ir profesinį mokymą, imtis priemonių ir veiksmingai įgyvendinti kai kuriose šalyse puikiai veikiančias priemones, kurios palengvina darbo ir šeimos gyvenimo derinimą.

Šis susitarimas kelia abejonių labiausiai dėl žvejybos poveikio ryklių populiacijai. Rykliai sudaro 20 proc. laimikio, tačiau mokslinių duomenų trūkumas reiškia, kad bendras skaičius gali būti netikslus ir gali būti daug didesnis. Tokias prielaidas pagrindžia ir vietiniai stebėjimai. Nustatyti tikrąjį poveikį yra labai sunku ir dėl šiuo metu naudojamų apskaitos metodų.Ne mažiau svarbi problema – kontrolės ir priežiūros trūkumas. Todėl susitarimo deklaratyvi nuostata, kad reikėtų imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad nebūtų viršytas susitarime nustatytas orientacinis kiekis – negali būti užtikrinta remiantis patikimais, nenuginčijamais duomenis.

Susitarimas būtinas, bet ne bet kokiomis sąlygomis. Akivaizdu, kad reikia aktyvesnio visuomenės informavimo apie žuvininkystės sektoriaus paramos naudojimą. Šiuo metu yra nedaug konkrečių rezultatų, susijusių su nauda vietos gyventojams, taip pat informacijos ir aiškių planų, kaip galima padidinti iškrovimą jos uostuose, kad būtų naudinga vietinei perdirbimo veiklai ir apsirūpinimo maistu saugumui.Kita pasikartojanti problema yra tai, kad vietos bendruomenės nėra įtraukiamos nustatant sektorių paramos projektus. Sprendimus priimant vienašališkai, neužtikrinama įvairių sektorių sinergija pokyčiams pasiekti. Ne mažiau rūpesčių kelia ir tausus išteklių naudojimas, o nesant mokslinių turimų apie populiacijų būklę, kyla grėsmė padaryti sunkiai atitaisomų klaidų.

Remiu šį svarbų susitarimą, kuris apibrėžia veiklą vandenyne, kur nėra susitarimų tarp dviejų kaimyninių šalių. Šis susitarimas rems nacionalinės žuvininkystės plėtrą, mokslinius tyrimus ir kovą su nelegalia žvejyba, taip pat užtikrins, kad vietos gyventojams liktų pakankami plotai naudoti jūros išteklius. Tiesa būtina padirbėti, kad mokslinėje laboratorijoje, pastatytoje naudojantis ES parama, būtų surastas kvalifikuotas personalas, kuris gebėtų atliktų vertinimus ir laiku įspėtų apie kylančias grėsmes.

Mialginio encefalomielito ir lėtinio nuovargio sindromas diagnozuotas maždaug 24 mln. žmonių visame pasaulyje, tačiau manoma, kad tai sudaro tik 10 proc. visų sergančiųjų. Tai sudėtinga, dažnai nedarbingumą sukelianti liga, nes dėl ekstremalaus nuovargio ir kitų fizinių simptomų kasdienė veikla gali tapti neįmanoma. Sergančiųjų gyvenimo kokybė gali labai pablogėti, tai turi neigiamų padarinių socialiniams ir šeimos santykiams, patiriamos didelės išlaidos gydymui.Ši rezoliucija labai svarbi sergantiesiems ir jų šeimos nariams. Ja raginame Komisiją skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi atrankos metodų, diagnozės ir gydymo srityje bei sukurti Europos pacientų, sergančių šiuo sindromu paplitimo registrą. Be to, jis ragina Komisiją užtikrinti mokslininkams reikalingos paramos finansavimą, siekiant skatinti šios srities mokslinių tyrimų veiklos koordinavimą Europos Sąjungos lygmeniu. Galiausiai prašo Komisijos skirti lėšų tinkamam sveikatos ir socialinės priežiūros specialistų, dirbančių su šiais pacientais, medicininiam švietimui ir mokymui. Taip pat rezoliucija ragina Komisiją atlikti tyrimą, kuriame būtų įvertintos visos su sindromu susijusios socialinės ir ekonominės išlaidos.

Norėčiau, kad Jungtinė Karalystė užmegztų kuo glaudesnius santykius su Europos Sąjunga, pagrįstus bendromis vertybėmis ir vienodomis konkurencijos sąlygomis. Tenka tik apgailestauti, kad Jungtinės Karalystės vyriausybei trūksta politinės valios susitarti dėl plačios ir visapusiškos partnerystės, grindžiamos abipusiai sutarta politine deklaracija, apimančia prekybą ir ekonominį bendradarbiavimą, teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, užsienio politiką, saugumą ir gynybą, ir kitas temines bendradarbiavimo sritis.Jei politikams nepavyktų susitarti, svarbu, kad dėl to nenukentėtų nei Europos Sąjungos nei Jungtinės Karalystės piliečiai gyvenantys vienoje ar kitoje sąsiaurio pusėje. Todėl neturėtų būti atmesta galimybė pratęsti pereinamąjį laikotarpį ir jo metu dar intensyviau ieškoti galimų išeičių.

Europos ateities konferencija turėtų paskatinti dabartinės sistemos pertvarkos procesus, skatinant piliečių dalyvavimą visuose procesuose, t. y. pagerinti demokratiją ir piliečių dalyvavimą Europos projekte. Nepaisant to, kad Parlamentas jau balsavo už konferencijos įsteigimo proceso pradžią, Taryba dar nežengė svarbių žingsnių. Todėl rezoliucija Taryba kviečiama sėsti prie derybų stalo ir dar iki vasaros susitarti. Parlamento rezoliucija siekiama grąžinti konferenciją į politinę darbotvarkę po pandemijos, dėl kurios šis klausimas buvo atidėtas. Kita vertus rezoliucija pažymi, kad pandemija išryškino tam tikrus mūsų Sąjungos trūkumus, todėl būtinybė pradėti konferenciją 2020 m. rudenį tampa dar svarbesnė.

Akivaizdu, kad neįgaliųjų teisės iki šiol nėra užtikrinamos visa apimtimi - Europos Sąjungoje yra apytiksliai 100 milijonų neįgaliųjų, kurie vis dar negali pasinaudoti savo pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir siekdami nepriklausomai gyventi kasdien patiria sunkumų. Siekiant greitesnių pokyčių Europai reikia koordinuotų veiksmų, todėl ir Europos Parlamentui ir buvo svarbu žengti žingsnį pirmyn ir reikalauti pokyčių. Ši rezoliucija ragina Europos Komisiją pateikti visapusišką plataus užmojo ilgalaikę Europos strategiją dėl negalios po 2020 m. Nesvarbu, ar tai būtų savarankiškas gyvenimas, apgyvendinimas, užimtumas ar judėjimo laisvė: mūsų teisės turi būti integruotos į visus ES įstatymus, politiką ir programas.

Metinis pranešimas savo iniciatyva apie ES bankų sąjungos būklę yra galimybė žaliųjų frakcijai pateikti savo poziciją remiant darbą užbaigti ir tobulinti bankų sąjungą bei nusistatyti, kuria linkme šis darbas turėtų vykti. Mes norime stabilaus ir apdairiai reguliuojamo bankų sektoriaus su mažesniais, bet gerai kapitalizuotais bankais. Mes taip pat norime reguliavimo, kuris užtikrintų bankų kasdieninių operacijų tvarumą, kad jie palaikytų perėjimą prie tvaresnės ir be anglies dioksido išskiriančios ekonomikos. Institucijų lygmeniu mes palaikome vis dar trūkstančių visos bankų sąjungos elementų įvedimą, t. y. ambicingos Europos indėlių garantijų sistemos ir Europos saugaus turto klasės sukūrimą.

2020 m. Birželio 19 d. vykęs ES ir Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas yra puiki proga užsibrėžti ateinančio dešimtmečio bendradarbiavimo tikslus. Akivaizdu, kad Europos Sąjunga turi padėti užtikrinti šių šalių ekonomikų atsparumą krizėms, toliau reikalauti įstatymų viršenybės principo įgyvendinimo, skatinti investicijas į saugumą, aplinkos išsaugojimą, skaitmenizavimą ir pilietinės visuomenės stiprinimą. Būtent investicijos į pastarąją sritį neretai užmirštamos, nors nepriklausoma, laisva ir aktyvi pilietinė visuomenė yra vienas iš demokratijos pagrindų.Kartu turime aiškiai pasakyti, kad esame pasiruošę derėtis dėl narystės Europos Sąjungoje su šalimis, kurios įgyvendina reformas. Nežinia, nežinomybė ir mūsų neapsisprendimas negali ir toliau kelti abejonių ir tapti nedraugiškų trečiųjų šalių manipuliacijų objektu.

ES turi parodyti solidarumą su masinių antirasistinių protestų dalyviais visame pasaulyje. Rasizmas nėra gajus tik JAV, jis egzistuoja Europoje ir visame pasaulyje. Ši rezoliucija yra gyvybiškai svarbi daryti spaudimą ES priimti tinkamus teisės aktus ir remti gerąją kovos su rasizmu ir diskriminacija praktiką.Turime pripažinti, kad rasizmas nėra įprastas diskusijų objektas. Todėl apie tai reikia pradėti atvirai ir aiškiai kalbėti politikoje, policijoje, švietimo įstaigose, darbovietėse, sporto sferoje, ar mokykloje – skatinant priešintis rasizmui, jo apraiškoms, užtikrinant deramą pagarbą visiems.

Honkonge kyla rimta grėsmė principo „viena šalis – dvi sistemos“ vientisumui. Kinijos valdžios institucijos turi laikytis Kinijos tarptautinių įsipareigojimų pagal Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendrą deklaraciją. Priešingi veiksmai griauna pasitikėjimą Kinija ir kelia neramumus, kurių būtų galima išvengti.Priimtoje rezoliucijoje nurodomi svarbūs diplomatiniai veiksmai, kurių turi imtis Komisija ir valstybės narės. Tai apima JT Generalinio Sekretoriaus Honkongo specialiojo įgaliotinio paskyrimą, Honkongo tarptautinės kontaktinės grupės įsteigimą.Būtina, kad ES suteiktų saugų prieglobstį tiems, kuriems to reikia, ypač jauniems demokratijos aktyvistams iš Honkongo. Todėl rezoliucijoje Tarybą ir Komisiją raginama apsvarstyti, ar reikėtų sukurti Honkongo piliečiams skirtą „gelbėjimosi valties“ schemą, jeigu ir toliau bus pažeidinėjamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės.

Daugiau kaip 17 mln. ES piliečių gyvena ir dirba užsienyje, ES šalyje, kurios pilietybės jie neturi. Užklupus pandemijai, pagaliau, buvo atkreiptas dėmesys į šių darbuotojų darbo sąlygas. Krizės metu į viešumą iškilo nerimą keliančių pranešimų, susijusių su darbo ir gyvenimo sąlygomis, t. y. su darbo laiku, minimaliu darbo užmokesčiu, nesąžiningu atleidimu iš darbo, darbo vietos sveikatos ir saugos standartais, didelio spaudimo ir nepritaikytos darbo tvarkos, komandiravimo tvarkos ir subrangos praktikos, karantino apribojimų ir reikalavimų suteikti su repatriacija susijusią pagalbą nesilaikymo bei nepakankamo asmens apsaugos priemonių teikimo užtikrinimu.Rezoliucija raginama kuo skubiau imtis priemonių, kad sezoninių darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygos būtų pagerintos. Rezoliucijoje kalbama apie būtinybę suteikti tinkamą būstą, taip pat laikytis sveikatos ir saugumo reikalavimų, įskaitant būtinybę užtikrinti saugaus atstumo laikymąsi transporte, apgyvendinimo ir darbo vietoje, socialinę apsaugą ir koordinavimą, galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų teikimą, informacijos teikimą, kaip antai rašytinius nurodymus ir skelbimus darbo vietoje jiems suprantama kalba, ir keitimąsi geriausia patirtimi.Viso to reikia, kad pagaliau sezoniniai darbuotojai galėtų dirbti ir gyventi tokiomis sąlygomis, kurias dažniausiai turi vietos gyventojai.

Tvirtai remiu naująją Sveikatos veiksmų programą, kuriai skiriamas gerokai didesnis biudžetas. Palyginti su ankstesne programa, biudžetas išaugo net 12 kartų (iki 5,1 mlrd. EUR 2018 m. kainomis). Džiaugiuosi, kad svarbiausiu prioritetu tapo sveikatos stiprinimas ir ligų prevencija, kuriai turi būti skirta ne mažiau nei 20 proc. viso biudžeto. Ne mažiau svarbu ir tai, kad būtiniausių produktų, susijusių su COVID pandemija, pirkimai, papildantys kiekvienos šalies nacionalines atsargas, sudarys 12,5 proc. viso programos biudžeto. Tai leis užtikrinti efektyvesnę kovą tiek su dabartine pandemija, tiek pasirengti ateičiai - jei kiltų naujų pandemijų grėsmė. Dėl šių argumentų, balsavau už šį dokumentą.

ES pasienio anglies dioksido mechanizmo sukūrimas yra tikrasis išbandymas Europos Sąjungai kovojant su klimato kaita ir apsaugant jos pramonę bei darbo vietas. Mes turime unikalią galimybę sukurti vieningą sistemą, kovojančią su klimato kaita, nesąžininga konkurencija ir skatinti inovacijas pramonės srityje. Iš esmės turėtų būti dirbama dviem kryptimis – stiprinant kontrolę ES viduje ir įvedant mokesčius trečiosioms šalims, kad vengiant mokėti taršos mokesčius nebūtų akstino Europos įmonėms kurti gamyklas už ES ribų ir taip piginti produkcijos gamybos kaštus, kartu tai veikia kaip barjeras ir trečiųjų šalių įmonėms, kurios tikisi nesilaikydamos ES standartų pasiūlyti pigesnius produktus ES rinkai. Deja, balsavimo metu, dėka dešiniųjų jėgų ir lobistų, buvo patvirtintos kai kurios pataisos, kurios sujaukia sistemą ir leidžia tam tikroms įmonėms naudotis privilegijomis aplinkos sąskaita. Dėl to buvau priverstas susilaikyti balsuojant dėl šio dokumento.

Puikus pranešimas. Jame visapusiškai apžvelgiamos problemos, susijusios su neįgaliųjų įtraukties didinimu ir lygių galimybių sudarymu. Akivaizdu, kad šioje srityje reikia dar daug nuveikti. Ypatingai sveikintinas akcentas – raginimas visas ES institucijas ir valstybes nares veikti vadovaujantis šūkiu „Nieko apie mus be mūsų“ ir užmegzti glaudų bendradarbiavimą su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis. Akivaizdu, kad priimant sprendimus, kurie susiję su negalią turinčiais asmenimis, mes privalome remtis jų žiniomis ir užtikrinti jiems aktyvų dalyvavimą visuose sprendimų, teisės aktų, strategijų, politikos priemonių ir programų rengimo ir įgyvendinimo etapuose. Mes turime dar daug nuveikti, kad būtų užtikrintas visų asmenų, įskaitant neįgaliuosius, nediskriminavimas, darbo vietų, transporto ir kitų pastatų ir paslaugų prieinamumas. Atsižvelgiant į šio dokumento kompleksiškumą, balsavau už šį pranešimą.

2015 m. dimoksistrobinas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/408 įtrauktas į „keistinų medžiagų sąrašą“, nes ši medžiaga turi endokrininę sistemą ardančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 punktą veiklioji medžiaga negali būti tvirtinama, jeigu laikoma, kad ji turi endokrininei sistemai kenkiančių savybių. Parlamentas savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje nepritarė dimoksistrobino patvirtinimo laikotarpio pratęsimui, o Komisija nesugebėjo pateikti įtikinamo atsakymo į tą rezoliuciją ir tinkamai įrodyti, kad dar vienas pratęsimas neviršytų jos įgyvendinimo įgaliojimų. Akivaizdu, kad Komisijos sprendimas pratęsti dimoksistrobino patvirtinimo laikotarpį neatitinka saugumo kriterijų, todėl balsavau už šią rezoliuciją.

Tyrimai parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų. Dėl to atsirado herbicidams atsparių piktžolių. Tikėtina, jog genetiškai modifikuotos medvilnės pasėliai bus purškiami didesniu gliufozinato ir glifosato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis. 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų. Tuo tarpu gliufozinatas jau priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų ir leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d.Net 13 valstybių narių (atstovaujančių 35,52 proc. Sąjungos gyventojų) balsavo prieš leidimą, o tik 10 valstybių narių (atstovaujančių 27,49 proc.) balsavo už ir 4 valstybės narės (atstovaujančios 37 proc.) susilaikė. Tai rodo, kad sprendimas pratęsti leidimą genetiškai modifikuotai medvilnei yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į šiuos faktus balsavau už rezoliuciją.

Genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai privalo nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Akivaizdu, kad Komisijos sprendimas dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų pažeidžia šį principą.Genetiškai modifikuotų kukurūzų sudėties tyrimai ir tyrimai agronominio įvertinimo tikslais buvo atlikti tik aštuoniose vietose JAV, bet ne kitose svarbiose kukurūzus auginančiose šalyse, pavyzdžiui, Brazilijoje, Argentinoje, Paragvajuje arba Urugvajuje. Auginant šiuos kukurūzus buvo naudojami dideli kiekiai gliufozinato, dėl ko kyla rizika, jog padidės piktžolių atsparumas. Gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai 1B kategorijos medžiagų. Gliufozinatas gali stipriai paveikti mikrobiomą, todėl prieš pradedant daryti išvadas apie poveikį sveikatai ir maisto saugą, pirmiausia reikia įvertinti žarnyną paveikiantį lėtinį Bt toksinų turinčio viso maisto produktų ir pašarų toksiškumą, o tai nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, nepritariu Komisijos sprendimui leisti naudoti šį GMO ir balsavau už šią rezoliuciją.

Balsavau už šį dokumentą, nes jame aiškiai ir nedviprasmiškai teigiama, kad socialinį tvarumą galima pasiekti tik sumažinus nelygybę ir skurdą. Taip pat pabrėžiama, kad investicijos į socialinę ir teritorinę sanglaudą prisideda prie kovos su skurdu ir kovos su nedarbu, paskatina kurti aukštos kokybės ir tvarias bei ilgalaikes darbo vietas. Pranešime pabrėžiama, kad socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos yra pagrindinės priemonės, padedančios darbdaviams ir profesinėms sąjungoms nustatyti teisingus atlyginimus ir darbo sąlygas, ir kad tvirtos kolektyvinių derybų sistemos padidina valstybių narių atsparumą ekonomikos krizės metu. Pranešimas taip pat palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl minimalaus darbo užmokesčio Europos Sąjungoje nustatymo, kuriuo siekiama užtikrinti, kad visi Europos Sąjungos darbuotojai būtų vienodai apsaugoti. Tai stiprus pranešimas ir todėl buvo vertas palaikymo.

Vaiko teisės turėtų būti įtvirtintos visose ES politikose, veiksmuose ir programose, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiančiose vaikus. Covid-19 smarkiai paveikė vaikus, ypač vaikus, gyvenančius pažeidžiamose šeimose. Turime užtikrinti teisėmis pagrįstą įtraukų ir aktyvų vaikų dalyvavimą, taip pat ir priimant sprendimus, kad būtų galima išgirsti visų vaikų balsus.Manau, kad ataskaita yra išsami ir pažangi. Joje pateikiamos kelios rekomendacijos, kurios, tikimės, bus įtrauktos į būsimą ES vaiko teisių strategiją. Ataskaitoje taip pat atkreipiamas ypatingas dėmesys į Covid-19 poveikį vaikams. Tikiuosi, kad į strategiją bus konkretūs rodikliai, kad būtų galima geriau stebėti pažangą šioje srityje.

Reikia pripažinti, kad šis pranešimas stokoja ambicijų, tačiau yra žingsnis į priekį siekiant pertvarkyti mūsų prekybą, kad ji geriau atlieptų socialinius, aplinkosauginius aspektus. Pranešimas ragina taikyti individualiai pritaikytas teisines nuostatas dėl valstybės pagalbos ES įmonėms, kad jos padidintų savo tiekimo grandinių tvarumą ir sutrumpintų arba pakeistų savo tiekimo grandines ten, kur tai naudinga ES ekonomikai. Tokia pertvarka, mano nuomone, padėtų užtikrinti tvarumą, pasitarnautų ES autonomijai ir nepriklausomumui nuo kitų šalių produkcijos ir žaliavų. Kitas svarbus aspektas, kad pranešimas kalba apie būtinybę, kad į prekių kainą būtų įtrauktos socialinės, aplinkosauginės ir ekonominės sąnaudos. Tokio principo taikymas iš esmės pakeistų prekybos balansą. Mums būtina užtikrinti, kad trečiosiose šalyse gaminama produkcija atitiktų ES standartus, o produkcijos kaina nebūtų dirbtinai sumažinta žmonių sveikatos, socialinių garantijų, aplinkos sąskaita.

Šios genetiškai modifikuotos sojos buvo sukurtos taip, kad gamintų du sintetiniu būdu gautus Bt toksinus, dėl kurių įgyjamas atsparumas tam tikroms žvynasparnių rūšims, ir būtų atsparios herbicidui gliufozinatui. Gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų, leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d. Tyrimai nustatė, kad šalutinis poveikis imuninei sistemai, galintis pasireikšti patyrus Bt toksinų poveikį. Dėl šių priežasčių, mano nuomone, ši genetiškai modifikuota soja negali būti auginama Europos Sąjungoje.

Šios genetiškai modifikuotos sojos buvo sukurtos siekiant užtikrinti jų atsparumą glifosatui ir kitiems giminingiems fenoksi tipo herbicidams bei glufozinatui, taip pat lepidopteriniams kenkėjams, suaktyvinant Bt toksinus. Iki šiol nėra atsakyta į klausimą, ar glifosatas yra kancerogeniškas. 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, tačiau tais pačiais metais Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų. O štai gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų ir leidimas naudoti jį Europos Sąjungoje baigė galioti 2018 m. liepos 31 d. Mes nesame tikri, jog šių genetiškai modifikuotų sojų vartojimas yra saugus žmonių ir gyvūnų sveikatai. Todėl esu įsitikinęs, kad ši soja neturi patekti į ES rinką.

Šie genetiškai modifikuoti kukurūzai gauti sukryžminus keturias genetiškai modifikuotų kukurūzų modifikacijas ir pasižymi tolerancija herbicidams, kurių sudėtyje yra gliufozinato, ji atspari ir glifosatui. Pareiškėjas nepateikė jokių eksperimentinių duomenų dėl keturių subkombinacijų, kurias apima Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas. Tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo, gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų. Dėl to negalima daryti išvados, kad genetiškai modifikuotų kukurūzų su sukauptais transformacijos įvykiais ar subkombinacijų vartojimas žmonių ir gyvūnų sveikatai yra saugus.

Šie genetiškai modifikuoti kukurūzai yra atsparūs herbicidams, kurių sudėtyje yra gliufozinato ir kurie gamina insekticidinį baltymą Bt toksiną. Gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų. Tyrimai rodo, kad Bt toksinai genetiškai modifikuotuose augaluose yra toksiškesni nei izoliuoti Bt toksinai. Taip pat buvo nustatytas šalutinis poveikis imuninei sistemai, galintis pasireikšti dėl Bt toksinų. Atliekant rizikos vertinimą nebuvo atsižvelgta į padidėjusį tikslinių kenkėjų atsparumą Bt toksinams, nebuvo įvertintas poveikis nekontroliuojamiems organizmams. Dėl šių priežasčių, mano nuomone, negalima leisti naudoti minėtų kukurūzų Europos Sąjungoje.

Mano nuomone tai svarbus pranešimas, kuriuo norima pabrėžti būtinybę toliau plėtoti NATO ir ES strateginę partnerystę. Rezoliucijoje raginama apsvarstyti veiksmų planą, kuriame dėmesys būtų sutelktas į bendrus ES ir NATO interesus karinio mobilumo srityje, pabrėžiama, kad ir ES, ir NATO turėtų toliau stiprinti savo nuosavus gebėjimus užkirsti kelią hibridiniams ir kibernetiniams išpuoliams, atgrasyti nuo jų ir į juos reaguoti. Ne mažiau svarbu, kad čia pabrėžia, kad transatlantinė partnerystė gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei visos valstybės narės įvykdys savo įsipareigojimus, įskaitant pažadus dėl investicijų į gynybą, ir imsis abipusės paramos, atkreipia dėmesį į NATO 2 proc. tikslą. Iš esmės ši rezoliucija yra skatinimas valstybėms narėms pasitemti ir nuo kalbų pereiti prie darbų. Saugumas nėra savaime duotas, jo užtikrinimui būtinos pastangos ir finansinės lėšos, taip pat geresnis bendradarbiavimas ES viduje ir su NATO.

Padidėjusi vidutinė gyvenimo trukmė, mažesnis gimstamumo lygis, didėjanti urbanizacija ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius - tai tik keli iššūkiai su kuriais susiduriame šiandien. Demografiniai pokyčiai didina skirtumus tarp regionų, ypač kaimo vietovėse. Pandemija dar labiau pagilino esamas problemas dėl amžiaus diskriminacijos, stereotipų, skaitmeninės atskirties ir parodė, kad reikia rengti specialią strategiją, kuri leistų numatyti veiksmus įgalinančius vyresnio amžiaus žmones toliau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, užtikrinti teisę į orią senatvę. Norint įveikti demografinius iššūkius, reikia ambicingos politikos. Turime užtikrinti, kad visi turėtų vienodas galimybes naudotis darbo rinka ir sveikatos priežiūros paslaugomis, būtų apsaugoti nuo skurdo ir socialinės atskirties rizikos. Pranešime pabrėžiamas BŽŪP vaidmuo, būtinybė skatinti kartų atsinaujinimą žemės ūkio sektoriuje, čia valstybės narės savo strateginiuose planuose raginamos remti veiksmus, kuriais siekiama padidinti jaunųjų ūkininkų skaičių. Manau tai svarbus dokumentas, aiškiai įvardijantis problemas su kuriomis susiduriame ir pateikiantis galimas veiklos kryptis joms spręsti.

Akivaizdu, kad būtina įtraukti aplinkos apsaugą į visas ES politikos kryptis. Taigi pilietinė visuomenė turi turėti galimybę ginčyti ES institucijų sprendimus, galinčius pakenkti aplinkai. Nors ir ne tobulas, persvarstytas Orhuso reglamentas yra sveikintinas žingsnis teisinga linkme, nes jis išplečia pilietinės visuomenės galimybes ginčyti ES sprendimus. Persvarstant šį reglamentą iš dalies pasistūmėta užtikrinti, kad ES būtų įpareigota atidžiau laikytis konvencijos nuostatų. Jei ES tikrai nori būti pasaulio lydere aplinkos apsaugos ir teisinės valstybės srityje, ji turėtų rimčiau žiūrėti į įsipareigojimus, kylančius iš šios konvencijos, o ne stengtis apeiti jos nuostatas.

Siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus - būtina gyvybinga ir sveika aplinka. Biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų nykimas trukdo daryti pažangą siekiant įgyvendinti maždaug 80 proc. darnaus vystymosi tikslų. Nors, siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą visame pasaulyje, būtina sutarti dėl bendrų veiksmų, kurie būtų visiems teisiškai įpareigojantys, kita vertus, biologinės įvairovės integravimas į sektorių politiką yra nepaprastai svarbus, Būtent tai gali užtikrinti greitesnę ir tvaresnę pažangą tiesiogiai ir netiesiogiai stabdant biologinės įvairovės nykimą.ES lygmeniu būtina užtikrinti vystymosi politikos nuoseklumą visose ES vidaus ir išorės politikos srityse, visų pirma žemės ūkio, žuvininkystės, atsinaujinančios energijos, transporto, prekybos srityse. Šiuo dokumentu būtent tai ir norima padaryti - aiškiai parodant kiekvieno sektoriaus tikslus ir galimybes prisidėti prie darnaus vystymosi iki 2030 m.

Dokumentas svarbus, nes jis atliepia šių dienų realijas – vis didesnį dirbtinio intelekto ir susijusių priemonių naudojimą teisėsaugos kontekste. Pirmiausia juo Parlamentas pabrėžia, kad dirbtinio intelekto programų naudojimas turi būti priskiriamas didelės rizikos atvejams tais atvejais, kai yra galimybė ženkliai paveikti asmenų privatų gyvenimą. Negalime leisti, kad dirbtinio intelekto naudojimas apribotų pamatines žmogaus laisves. Negalime pritarti masiniam žmonių stebėjimui, todėl dokumente sakoma, kad būtina uždrausti bet kokį biometrinių duomenų, įskaitant veido atvaizdus, ​​tvarkymą teisėsaugos tikslais, kai tai lemia masinį stebėjimą viešai prieinamose erdvėse. Dar daugiau, dirbtinio intelekto programos negali būti pasitelkiamos kaip vienintelė priemonė prognozuoti tam tikro žmogaus individualią elgseną. Manau tai svarbus dokumentas, atliepiantis šių dienų iššūkius, todėl jam pritariau.

Tenka apgailestauti, kad tai yra pirmoji Europos Parlamento ataskaita apie kelių eismo saugumą po daugiau nei 10 metų. Ši dešimties metų tyla yra iškalbinga - parodanti, kad politinės atsakomybės už žuvusiuosius keliuose buvo vengiama, o konkretūs veiksmai buvo deleguoti kitoms, dažnai vietos institucijoms, tikintis, kad problema savaime išsispręs.Pažanga mažinant ES mirtingumą pastaraisiais metais stagnavo ir dėl to nebuvo pasiektas tikslas perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių nuo 2010 iki 2020 m. Kiekvienais metais ES keliuose žūsta maždaug 22 700 žmonių, o apytiksliai120 000 patiria sunkius sužalojimus. Tai milžiniški skaičiai. Politikai turi aiškiai užsibrėžti tikslą, kad keliuose negali būti prarasta nei viena gyvybė ir imtis veikti.Dokumente pateikiamos aiškios rekomendacijos atskirose srityse kaip siekti minėto tikslo. Tikiuosi, kad vyriausybės atidžiai išnagrinės šiuos siūlymus ir neatidėliodamos imsis priemonių karui keliuose stabdyti.

Chlorotoluronas klasifikuojamas kaip labai toksišką ilgalaikį poveikį vandens augmenijai ir gyvūnijai daranti medžiaga, galimas vėžio sukėlėjas ir negimusiems vaikams žalinga medžiaga. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 punktu, veiklioji medžiaga negali būti tvirtinama, jeigu laikoma, kad ji turi endokrininę sistemą ardančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms. Taigi chlorotoluronas nebuvo tinkamai įvertintas, kad būtų galima manyti, kad jis nėra endokrininę sistemą ardanti medžiaga. Todėl akivaizdu, kad negalime pritarti Komisijos neatsakingiems veiksmams pratęsti leidimą naudoti šią medžiagą ES.

Akivaizdu, kad neįgaliųjų apsaugos srityje dar būtina daug ką nuveikti. Turime dėti didesnes pastangas, kad neįgalieji gautų paramą tokiose prioritetinėse srityse, kaip sveikata, švietimas, prieinamumas, užimtumas ir darbo sąlygos, savarankiškas gyvenimas, koordinavimas, gyvenimo sąlygos, socialinė apsauga ir sąmoningumo ugdymas. Būtent pastarojoje srityje kyla labai rimtų iššūkių, kurie vėliau lemia ir kitas problemas. Kai nėra visuomenėje sąmoningumo, negalima tikėtis, jog bus suvoktos ir išspręstos problemos dėl paslaugų prieinamumo. Tik pasiekę, kad visuomenės nariai nebus skirstomi į grupes, o neįgalieji suvokiami kaip integrali visuomenės dalis, galėsime pasiekti kur kas daugiau nei iki šiol.Šis pranešimas yra puikus idėjų ir veiksmų rinkinys, nurodantis gaires kas turėtų būti padaryta, kad užtikrinant neįgaliųjų teises. Tikiuosi, kad jame įvardintomis idėjomis bus pasinaudota keičiant teisės aktus šalyse narėse, kartu siekiant bendros pažangos neįgaliųjų apsaugos srityje.

Akivaizdu, kad ES valstybių narių konkurencija siekiant pelno mokesčio yra milžiniška ir kartais peržengianti racionalumo ribą. ES kovos su žalinga mokesčių praktika taisyklės, įtvirtintos ES verslo apmokestinimo elgesio kodekse, yra pasenusios. Šioje ataskaitoje iš naujo apibrėžiama, kokia mokesčių praktika turėtų būti vertinama kaip žalinga ir valstybėms narėms siūloma nauja sistema, pagal kurią galima būtų veiksmingai kovoti su mokesčių konkurencija. Ataskaita taip pat skatina reformuoti vieno iš slapčiausių sprendimų priėmimo ES veikimo būdą.Šie pokyčiai būtini, nes vieninteliai tikrieji lenktynių mokesčių politikoje nugalėtojai yra tarptautinės įmonės. Apskaičiuota, kad dėl mokesčių vengimo ES kasmet prarandama 36–37 milijardų eurų pajamų iš įmonių pajamų mokesčio. Taigi valstybės nesurenka mokesčių, kuriais galėtų finansuoti būtiniausias gyventojų reikmes, pavyzdžiui, užtikrinti tinkamą socialinę ir sveikatos apsaugą. Naujas žalingos mokesčių praktikos apibrėžimas galėtų padėti aiškiai įvardinti mokesčių rojus ir skatintų nutraukti valstybių narių varžytuves, kurios juos ir sukūrė.

Gyvenu visai šalia, tik apie 20 km nuo Baltarusijos sienos. Visuomet sieną kirsdavo vienas kitas nelegalus migrantas. Tačiau niekada nebuvome patyrę tokio masto migracijos kaip dabar, tad labai gerai suprantu, kaip jaučiasi Lietuvos gyventojai, susirūpinę dėl šios padėties, keliančios daug nežinomybės ir nerimo dėl ateities.Kreipiausi į Europos Komisijos atstovus, nes dabartinė Lietuvos vyriausybė iš tiesų labai pasimetusi, o padriki, neorganizuoti bandymai spręsti migrantų krizės išbandymus sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą, susiskaldymą. Milžiniška Europos Sąjungos patirtis dirbant su nelegalios migracijos klausimais galėjo būti perkelta Lietuvos institucijoms tuoj pat, kai tik ištiko krizė, kad profesionalūs, laiko patikrinti sprendimai keltų kuo mažiau sumaišties visuomenėje. Tai yra ne tik Lietuvos, bet Europos Sąjungos siena. Šis hibridinis karas yra nukreiptas ne prieš vieną Lietuvą, jis nukreiptas prieš Europos Sąjungą. Todėl būtina ES pagalba, operatyvios konsultacijos, ES patirties perkėlimas Lietuvos institucijoms.Akivaizdu, kad tai yra Lukašenkos su Putinu suderintos hibridinės atakos prieš Europą. Džiugu, kad Europos Parlamente tai yra suprantama ir traktuojama vienodai. Tačiau šiuos prieš ES nukreiptus veiksmus turime ne tik suprasti, ne tik apie juos kalbėti, turime kuo greičiau ir griežčiau sureaguoti visos Europos lygmeniu, kad Lukašenka pagaliau suprastų, jog šie nusikaltimai jį atves į aklavietę.Lygiagrečiai būtina kalbėti apie migracijos tvarkos tikslinimą ir tobulinimą, kad ateityje bet kuriai ES šaliai susidūrus su nelegalios migracijos atvejais neiškiltų tokios sunkiai valdomos situacijos, kokias dabar patiria tiek Lietuvos visuomenė, tiek šalies pareigūnai, tiek ir nelegaliai sieną kirtę žmonės, kurių dalis, neabejoju, buvo tyčia suklaidinti ir apgauti.